Pedagoginės koncepcijos didaktiniai bruožai. Muzikos mokoma ne kaip „dėstomo dalyko, o kaip meno patyrimo. Žavėjimasis muzikos šedevrais, jų įsisavinimas – kelias į vaikų dvasinę, dorovinę kultūrą, asmenybės brandą. Žinios apie muziką, jos kalbą yra tik priemonė, padedanti suprasti muzikos grožį.
Vaikai klausosi daug vertingos įvairių žanrų muzikos. Taip ugdymas jautrus ir muziką suprantantis klausytojas.
Mokymas paremtas mokinių kūrybine saviraiška emocingai dainuojant, kartu su mokytoju samprotaujant, diskutuojant, vertinant muziką, savo dainavimą, muzikavimą. Mokymo(si) pradinis taškas – daina, šokis, maršas, t.y. vaikams pažįstamos muzikos sritys, padedančios tiesti tiltus į stambiųjų muzikos formų kūrinius. Pasak J. Kievišo, veiklos įgūdžiai bei raiškos nuostata gali veikti meninę asmenybės brandą pedagoginės būties sąlygomis (kai egzistuoja saviti skatinimo veiksniai, veikimo motyvai, mokytojo pagalba). Tačiau asmenybei rezultatas pasidarys reikšmingas ir prasmingas tik tada, kai bus pasiekta tokia patirties kokybė, kuri skatins saviraiškos poreikį ir natūralios tikrovės sąlygomis. Todėl šalia dėmesio veiklai, raiškos galimybėms reikia aptarti ir raiškos poreikio brandą, sąlygas, apskritai raiškos egzistavimo pagrindus.
Svarbu pažinti aplinką, teikiamas jos sąlygas žmogui egzistuoti. Tačiau tai būtų tik skurdi, net grobuoniško pobūdžio patirtis. Todėl santykių su aplinka pažinimas, jų pojūčio plėtotė tampa neatskiriama ir bet kurios disciplinos mokymo dalimi. Tik kiekviena jų turi savitas panašios patirties plėtojimo galimybes. Tai pasakytina ir apie meno disciplinas, taip pat ir apie muziką.
Be to, kaip sako J. Kievišas, meno kūrinys fiksuoja žmogaus santykius kaip priimtinas ir visuotinai pripažintas vertybes. Tai jo turinio prasmė.
Kitos (ne meno) disciplinos į panašius momentus turi kreipti dėmesį lyg ir specialiai, iškeldamos sau kaip ir papildomą pažinimo, vertinimo tikslą (normalaus mokymo, kaip visuminio tikrovės pažinimo, atveju tai natūralu), o meno pažinimas šio tikslo siekia natūraliai, nes tai jo pažinimo objektas. Todėl meno disciplinos tokios reikšmingos asmenybės brandai, tik nereikia iškreipti jų paskirties.
Muzikiniam ugdymui būtina į raišką orientuota veikla, kuri šiuos santykius paverstų paties vaiko, o ne tik iš šalies parodytais santykiais. Todėl reikėtų ieškoti galimybių tuos santykius savitai realizuoti, fiksuoti savo veiklos rezultatais, juos pasisavinti, o ne rodyti tik jų pažinimą reproduktyvine veikla.